Mokslinė konferencija „Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto 2017 metų mokslinių tyrimų rezultatai“

2018-03-19
320

2018 m. vasario 7 d. vyko kasmetinė mokslinės konferencija „Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto 2017 metų mokslinių tyrimų rezultatai“.

Konferencijos metu buvo skaityti penki moksliniai pranešimai:

Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų stabilumo modeliavimo darbų apžvalga (doc. dr. Raimondas Šadzevičius)

Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto doc. dr. Raimondas Šadzevičius konferencijos metus pristatė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitų nuošliaužų tvarkybos darbus. Vykdydamas mokslinius tyrimus jis kartu su kitais tyrėjais modeliavo 4 skirtingus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito stabilumo variantus ir nustatė, kad: 1) Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito stabilumo koeficientas K visais nagrinėtais atvejais yra mažiau už 1 (K≤1), t.y. šlaitas gali nušliaužti ir reikalingos šlaito stabilumo didinimo priemones; 2) visais nagrinėtais atvejais Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito nuošliaužos pirmiausiai formuojasi viršutiniame piltinio grunto sluoksnyje žemiau rostverkų, kas patvirtina dabar stebimą situaciją; 3) esant užmirkimui ir gruntinio vandens lygiui sutampant su kalno paviršiumi galimos didesnės Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito nuošliaužos apimančios kalno viršuje esančią gynybinę sieną (šiuo atveju šlaito stabilumas labai priklauso nuo šlaite ir kalno viršuje esančių konstrukcinių elementų – rostverkų, gynybinės sienos, polių, inkarų, akmens grindinio – parametrų.

 

Erdviniai galimo turizmo rinkų integravimosi reiškinio Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinio pasienio regiono savivaldybėse aspektai (doc. dr. Marius Aleknavičius)

Doc. dr. Marius Aleknavičius iš Žemėtvarkos ir geomatikos instituto pristatė tyrimų, kuriais buvo nagrinėjami erdviniai galimo turizmo rinkų integravimosi reiškinio Lietuvos–Lenkijos tarpvalstybinio pasienio regiono savivaldybėse aspektai, rezultatus. Tyrimai atskleidė nevienodą vietiniams ir tranzitiniams keliautojams aptarnauti skirtos turizmo infrastruktūros išvystymo lygį Lietuvos ir Lenkijos pusėje, kur jis yra gerokai aukštesnis. Kaip parodė statistinių duomenų analizė ir prekybinės erdvės ribų modeliavimas, tiriamame regione galima kalbėti ir apie turizmo rinkų integravimosi apraiškas, kai reikšmingą atvykstančių ir apsistojančių bent 1 dienai keliautojų dalį sudaro atvykėliai iš kaimyninės šalies. Tiriamame regione tokių turizmo traukos centrų buvo nustatyti 4 – tai Augustavas, Suvalkai ir Lukas (Elkas) Lenkijos pusėje ir Druskininkai Lietuvos pusėje. Tyrimai parodė, kad pagal pritraukiamų lankytojų iš Lenkijos skaičių Druskininkai sėkmingai konkuruoja su turistų traukos centrais Lenkijos pusėje, t.y. dalinasi ta pačia rinka, o šio kurorto prekybinės erdvės ribos peržengia valstybinę sieną, tačiau kiti turistų traukos centrai Lietuvos pusėje tuo pasigirti negali ir daugiau orientuojasi į vidinį turizmą, t.y. į savo vietinę rinką.

 

Drenažo nuotėkio kaita klimato kaitos kontekste (lekt. Otilija Miseckaitė)

Vandens išteklių inžinerijos instituto lekt. Otilija Miseckaitė pristatė apibendrintas drenažo nuotėkio kaitos tendencijas klimato kaitos kontekste. XXI a. Lietuvoje prognozuojamas spartus oro temperatūros kilimas. Prognozuojama, kad labiau turėtų keistis žiemos oro temperatūra, o šiltuoju metų laiku temperatūra kils daug lėčiau. Numatomas ir metinis kritulių kiekio didėjimas – daugiau kritulių numatoma šaltuoju metų laiku, o liepos–rugsėjo mėnesiais kritulių turėtų sumažėti. Hidrografinis tinklas – pats dinamiškiausias ir greičiausiai į klimato kaitos procesus reaguojantis sluoksnis. Ilgalaikiai drenuotų dirvožemių vandens rėžimo  tyrimai rodo, kad kritulių ir temperatūrų režimo svyravimai tampriai siejasi su drenažo nuotėkio rėžimo svyravimais. Klimato kaitos įtaka vandens ūkio sistemoms pasireiškia kaip nuotėkio vidutinių reikšmių sumažėjimas šiltuoju metų laikotarpiu bei padidėjimas šaltuoju. Veikiant drenažui iš dirvožemio išplaunamos biogeninės medžiagos ir daro neigiamą poveikį aplinkai. Šis reiškinys pripažįstamas tarptautiniu mastu, ir daugelyje šalių ieškoma būdų, kaip išspręsti problemą. Planuojant sumažinti klimatinių svyravimų įtaką žemės ūkiui, arba išgauti iš šio proceso žemės naudotojams didesnės naudos, reiktų įvertinti eilę faktorių bei sukurti lanksčius melioracijos sistemos valdymo planus kiekvienam iš klimato kaitos scenarijų.

 

Rekomendacijos uždarų žuvų auginimo sistemų diegimui (lekt. Alvydas Žibas)

Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto lekt. Alvydas Žibas pristatė mokslinių projektų  ,,Uždarų  žuvų auginimo  sistemų  įtaka gamtinėms  ekosistemoms ir rekomendacijų  parengimas  šių  sistemų diegimui“ (užsakovas LR Žemės ūkio ministerija), „Mikrodumblių panaudojimas akvakultūroje auginamų žuvų pašarų gamybai“ (užsakovas LR Žemės ūkio ministerija) ir „Investigation of equipment effectiveness and process of hatchery and growing of Arctic charr“ (užsakovai NORAS WATERTECH AS (Norvegija), UAB NORAS LT) rezultatus. Vertinant Uždarų recirkuliacinių žuvų auginimo sistemų (URS) ekonomines perspektyvas nustatyta, kad URS, aprūpintų įranga užtikrinančia visus žuvų auginimo ciklus ,,nuo ikriuko  iki  prekinės  žuvies“, statybos  lyginamoji kaina siekia 10-12 eurų/ 1 kg žuvies, o URS, nevykdančių  inkubavimo  funkcijų  ir  skirtų tik žuvų jauniklių  paauginimui  nuo kelių gramų  iki prekinės  žuvies, lyginamoji statybos  kaina artima 4 eurams / 1 kg žuvies. Statybos kainos procentinė išraiška tarp URS sudėtinių dalių pasiskirsto taip: 1) pastatai, privažiavimo keliai, vamzdynai,  įvadinės komunikacijos – 46%; 2) recirkuliacijos sistema su vandens valymo įranga – 35%; 3) žuvų inkubavimo, auginimo baseinai – 12%; 4) šėrimo, apšvietimo, šildymo ir vėdinimo įranga – 4%; 5) rūšiavimo ir kita įranga – 3%.

 

Nemuno upės ruožo hidrodinamikos modeliavimas hidropikingo vertinimui (dokt. Linas Šilinis)

Doktorantas Linas Šilinis iš Vandens išteklių inžinerijos instituto pristatė tarpinius tyrimų rezultatus hidropikingo reiškinio vertinimo tema. Hidroenergija yra labai svarbus atsinaujinantis elektros energijos šaltinis išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Labai svarbu yra įvertinti ir apskaičiuoti Lietuvos hidroenergijos potencialą hidroenergetikos sektoriaus plėtrai. Tačiau yra tikimybė jog didelės hidroelektrinės dirbdamos pikiniu režimu dėl turbinų junginėjimo sukelia tam tikrą poveikį žemutinio bjefo ekosistemoms. Didžiausias poveikis kyla dėl turbinų darbo režimo pasikeitimo, kuomet jos yra greitai stabdomos ir greitai paleidžiamos taip sukeldamos staigius vandens lygio svyravimus žemiau hidroelektrinių. Taigi šis reiškinys kuomet vandens lygis greitai svyruoja vadinamas hidropikingu. Hidropikingo vertinimui yra atlikti vandens lygio matavimai žemiau Kauno hidroelektrines. Atlikus išmatuotų duomenų skaitmeninį modeliavimą nustatyti staigūs vandens lygio svyravimai Nemuno upėje, jie siekia iki 1,7 m, vandens lygių kilimo greitis nuo 20 – 75 cm/h, to pasėkoje išlieka didelė užstringančių žuvų tikimybė, maistinių medžiagų nuplovimas į upės žemupį.

Komentuok


Fakultetai